Sutarčių teisė
Dėl tylėjimu išreikšto sutikimo pakeisti sutarties sąlygas ir dėl siurprizinių sutarties standartinių sąlygų negaliojimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018
"Ieškovė (elektros energijos tiekimo įmonė, tiekėja) prašė priteisti iš atsakovo (ūkininko, kliento) 9495,85 Eur mokestį dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pateikė prašymą nutraukti šalių sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ieškovė taikė šalių sutartyje nustatytą sutarties nutraukimo mokestį. Šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad šios sutarties pakeitimai ar papildymai, pasiūlyti tiekėjo, įsigalioja ir tampa neatskiriama sutarties dalimi, jei klientas pasiūlymų pakeitimų ar papildymų raštu neatmetė per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos. Ginčas apžvelgiamoje byloje kilo dėl kliento tylėjimu išreikšto elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo teisėtumo vertinimo, t. y. ar elektroniniu paštu atsakovui atsiųsto sutarties pratęsimo sąlygos, be kita ko, nustatančios, kad sutarties nutraukimo mokestis (72,40 Eur) pakeičiamas produkto nutraukimo mokesčiu (9495,48 Eur), galėjo sukelti atsakovui pasekmes. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.228 straipsnio 1 dalimi (dėl esminės šalių nelygybės), sumažino iš atsakovo priteistą mokestį iki 72,40 Eur.
Kasacinis teismas nurodė, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Sutarties šalies reikalavimas atsisakyti ar pakeisti sutartį dėl esminės nelygybės teismo gali būti patenkintas tik tuo atveju, kai teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad egzistuoja didžiulė sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą. Todėl kasacinis teismas nesutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčijama sutarties šalių sąlyga atitinka CK 6.228 straipsnio 1 dalies kriterijus, t. y. suteikia ieškovei nepateisinamą perdėtą pranašumą. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad įstatyme nedraudžiama sutarties šalims susitarti dėl skirtingų valios išraiškos formų sutarties pakeitimo atveju – tai gali būti atliekama ir tylėjimu. Esmine aplinkybe laikytina ne tai, kokia forma šalis išreiškė valią, o tai, ar iš tikrųjų buvo atskleistas tos valios turinys ir pasiekta būtina sutarties sudarymo ar pakeitimo sąlyga – šalių susitarimas. Apžvelgiamu atveju kasacinis teismas sprendė, kad tylėjimu išreikštas sutikimas pakeisti sutartį savaime neatėmė iš atsakovo galimybės gauti ieškovės pasiūlymą, jį suprasti ir atitinkamai išreikšti savo valią.
Kasacinis teismas įvertino atsakovo argumentus, jog jis iš ieškovės atsiųsto sutarties pratęsimo teksto negalėjo suprasti, kad juo keičiamas ir pradinėje sutartyje nustatytas sutarties nutraukimo mokestis. Šias aplinkybes kasacinis teismas analizavo CK 6.186 straipsnyje įtvirtintų netikėtų (siurprizinių) sutarčių standartinių sąlygų aspektu ir pažymėjo, kad ši norma gali būti taikoma, jei standartines sutarties sąlygas parengusi šalis nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis ir sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant ateityje. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės atsiųstame sutarties pratęsimo pasiūlyme po pagrindinėmis sąlygomis yra nurodytas išankstinis produkto nutraukimo mokestis, tačiau apie tai, kad ieškovė šiuo pasiūlymu siūlo sutarties pakeitimus, iš pasiūlymo teksto nebuvo aišku, ieškovė atsakovui tinkamai nepranešė, kad siūlo sutarties 72,40 Eur sutarties nutraukimo mokestį pakeisti 9495,48 Eur produkto nutraukimo mokesčiu. Taigi ieškovė nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis ir tinkamai neatskleidė savo valios nustatyti išankstinio produkto nutraukimo mokestį, o atsakovas negalėjo protingai tikėtis tokių pakeitimų.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepaisant padarytų materialiosios teisės taikymo klaidų, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, iš esmės šalių ginčą išsprendė teisingai, todėl skundžiamą nutartį paliko nepakeistą, iš dalies pakeisdamas tik jos motyvus".
Parengta pagal www.lat.lt medžiagą
Daugiau informacijos čia
REIKIA SUTARTIES? 