Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (rugsėjis)

TERMINAI

Dėl ieškinio senaties netaikymo, kreditoriaus reikalavimą išieškant neteismine tvarka
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017

 

"Ieškovė (skolininkė) prašė pripažinti neteisėtais atsakovės (kreditorės) pateiktame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte apskaičiuotus delspinigius, palūkanas bei įsiskolinimą ir juos sumažinti, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad atsakovė turėjo skaičiuoti netesybas ir palūkanas ne didesnes, negu atitinkamai už šešis mėnesius ir penkerius metus, nes tokie yra ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 9 dalis). Jos teigimu, ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas, kad senaties terminas gali būti taikomas tik pateikus teisme ieškinį, pernelyg siauras ir prieštarauja ieškinio senaties termino instituto esmei ir prasmei. Apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl ieškinio senaties taikymo iš esmės nenagrinėjo.

Kasacinis teismas išaiškino, kad ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams. Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovė nuo 2013 metų sutartinių prievolių nevykdė, tačiau į teismą dėl atsakovės veiksmų nesikreipė, o atsakovė tik 2016 metais suskaičiavo, kiek ieškovė skolinga, ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė apie atsakovės suskaičiuotą skolos dydį sužinojo 2016 metais, gavusi atsakovės sudarytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Todėl kasacinis teismas konstatavo, kad, nepriklausomai nuo to, jog ieškovė neskundė atsakovės veiksmų anksčiau, ji turi teisę, sužinojusi įsiskolinimo dydį, kreiptis į teismą ir prašyti taikyti atsakovės suskaičiuotoms sumoms ieškinio senatį. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjant grąžintą bylą iš naujo, teismui būtina išsiaiškinti, ar atsakovės suskaičiuotos sumos (ne)viršija ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnis) ir, jei viršija, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), taip pat ar ieškovė savo veiksmais jo nenutraukė (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo".

SUTARČIŲ TEISĖ

Dėl skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo eiliškumo pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017

"Ieškovė prašė pripažinti neteisėtais Nacionalinės žemės tarnybos tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte ieškovei apskaičiuotus delspinigius, palūkanas bei įsiskolinimą pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė".
"Kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkos, pažymėjo, kad įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas nurodė, kad, kreditoriui atsisakius priimti įmoką skolininko nurodyta tvarka, skolininko prievolė nepasikeičia ir jam išlieka pareiga mokėti skolą, palūkanas ir netesybas sutartyje ar įstatyme nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad, atsisakius priimti įmoką skolininko nurodyta tvarka ar netgi ją grąžinus, jei buvo sumokėta, kreditoriui išlieka teisė reikalauti, kad skolininkas vykdytų prievolę sutarta ar įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to sutarties ar įstatymo nustatyta tvarka sumokėtos įmokos grąžinimas neatitiktų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad kreditorius, atsisakydamas skolininko siūlymo priimti kitokį įmokų paskirstymo eiliškumą ir įskaitydamas įmokas pagal įstatyme ar sutartyje nurodytą eiliškumą, privalo informuoti apie tai skolininką. Tai reikšminga dėl to, kad skolininkas, manydamas, jog kreditoriaus atsisakymas pakeisti įmokų įskaitymo tvarką jo siūloma tvarka neatitinka įstatymo reikalavimų, turėtų galimybę pažeistas teises operatyviai ginti įstatyme nustatyta tvarka <...>“.

 

Parengta pagal www.lat.lt medžiagą
Daugiau informacijos čia