ASMENYS
Dėl Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 9 dalies (nuo 2014 m. birželio 17 d. Akcinių bendrovių įstatymo 452 straipsnio) taikymo ir aiškinimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-421/2017
„Kasacinis teismas pažymėjo, kad bendrovė finansinę pagalbą bendrovės akcijoms įsigyti gali teikti tiek tiesiogiai, pavyzdžiui, suteikdama akcijų pirkėjui paskolą, tiek ir netiesiogiai, t. y. užtikrindama akcijų pirkėjo prievolių akcijoms įsigyti įvykdymą bendrovės turtu, kaip buvo atlikta apžvelgiamoje byloje. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad akcesorinė prievolė gali būti ginčijama ir savarankišku pagrindu, neginčijant pagrindinės prievolės, nes akcesorinės prievolės negaliojimas nedaro automatiškai negaliojančios pagrindinės prievolės. Siekiant tinkamai taikyti ABĮ 44 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą finansinės pagalbos ribojimą, visi su akcijų įsigijimu susiję sandoriai turi būti vertinami kartu, siekiant nustatyti, kuris sandoris labiausiai pažeidė bendrovės ir viešąjį interesą, įtvirtintą ABĮ 44 straipsnio 9 dalyje.“
PRIEVOLIŲ TEISĖ
Dėl priteistinų procesinių palūkanų momento nustatymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017
„Ieškovas, išnykus nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo pagrindams, teismui pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytą reikalavimą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas – tenkino <...>“.
„Kasacinis teismas nurodė, kad procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors teisės aktuose tiesiogiai nenurodyta, jog prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu, tačiau atsižvelgiant į prašymo priteisti procesines palūkanas prigimtį ir juo siekiamas materialiąsias teisines pasekmes, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, sudaryti galimybę kitai šaliai atsiliepti į tokį prašymą, pirmiau minėtas prašymas turi būti pateiktas raštu. Apžvelgiamos bylos kontekste kasacinis teismas pripažino pagrįstu kasacinio skundo argumentą, jog nei teisė į procesinių palūkanų priteisimą, nei jų apskaičiavimo tvarka įstatymo leidėjo nėra siejamos su prašymo priteisti procesines palūkanas pateikimo momentu. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylos proceso metu tinkamai pareikšta kreditoriaus valia dėl procesinių palūkanų priteisimo suponuoja teismo pareigą priteisti procesines palūkanas nuo įstatyme nustatyto termino, t. y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas, priteisęs ieškovui procesines palūkanas ne nuo bylos teisme iškėlimo, o nuo prašymo pateikimo, nepagrįstai sumažino įstatymo nustatytas priteistinas procesines palūkanas, kasacinis teismas sprendė, kad ieškovui procesinės palūkanos šiuo atveju priteistinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas pakeitė apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovui iš atsakovo priteistinų procesinių palūkanų“.
Parengta pagal www.lat.lt medžiagą
Daugiau informacijos čia
REIKIA SUTARTIES? 