VIEŠIEJI PIRKIMAI
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tame pačiame viešojo pirkimo konkurse atskirai pasiūlymus pateikusių tarpusavyje susijusių ūkio subjektų dalyvavimą ir jų pasiūlymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-469/2016
„<...> kasacinis teismas nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Kasacinis teismas teiraujasi, ar pagal Europos Sąjungos pirminės teisės normas ir viešųjų pirkimų direktyvos nuostatas tarpusavyje susiję tiekėjai, tame pačiame viešojo pirkimo konkurse nusprendę pateikti atskirus pasiūlymus, perkančiajai organizacijai bet kokiu atveju (nepriklausomai nuo nacionalinio reguliavimo ar pirkimo sąlygų) privalo šiuos ryšius išviešinti ir jei tokią pareigą jie turi, kokie jos pažeidimo padariniai. Kita vertus, kasacinio teismo keliamas ir priešpriešinis klausimas, ar pati perkančioji organizacija, gavusi informaciją apie galimą kelių tiekėjų tarpusavio ryšį, privalo imtis šios informacijos tyrimo veiksmų ir kokie tokios pareigos nevykdymo padariniai. Kasacinis teismas taip pat kelia klausimą, ar ir kaip šioje byloje nagrinėjamai situacijai taikytinas Europos Sąjungos reguliavimas dėl ūkio subjektų suderintų veiksmų (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnis) <...>“.
CIVILINĖ TEISĖ
Dėl teisės normų, reglamentuojančių arbitražinio susitarimo formos reikalavimus, aiškinimo ir taikymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016
"<...> šalių sudaryta sutartis, kurioje įtvirtinta nuoroda į dokumentą, kuriame yra arbitražinė išlyga, laikoma arbitražiniu susitarimu, jeigu tame dokumente, į kurį nukreipiama, esanti arbitražinė išlyga atitinka Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje (galiojančios redakcijos Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje) nustatytus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas konstatavo, kad ginčo atveju nustačius, jog šalys pasirašė rašytinės formos derybų dėl sutarties protokolą, kuriame įtvirtinta nuoroda į rašytinės formos Bendrąsias sąlygas, kuriose nustatyta arbitražinė išlyga, nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nebuvo laikytasi rašytinės arbitražinio susitarimo formos. Kasacinis teismas darė išvadą, kad Bendrosiose sąlygose esanti arbitražinė išlyga, į kurią nukreipiama šalių pasirašytame ir patvirtintame derybų dėl sutarties protokole, atitinka Komercinio arbitražo įstatymo (2008 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. X-1703 redakcija) 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Konstatavęs, kad šalys buvo sudariusios arbitražinį susitarimą, kasacinis teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nepriimti pirminės kreditorės teisių perėmėjos (ieškovės) ieškinio, o priėmęs ieškinį palikti jį nenagrinėtą <...>“.
Dėl taikos sutarties įmonės bankroto byloje sudarymo ypatumų
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-219/2016
„<...> teismas, gavęs asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normų nustatytus reikalavimus pateikti teismui taikos sutartį, kiekvienu atveju prieš ją tvirtindamas privalo išsiaiškinti ir įsitikinti, kad: 1) yra nustatyti visi bylos duomenimis žinomi kreditoriai ir patvirtinti jų finansiniai reikalavimai; 2) taikos sutartį pasirašė įstatyme nustatyta tokių kreditorių dauguma; 3) taikos sutartis atitinka jos turiniui ĮBĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jos sąlygos nepažeidžia sutarties nepasirašiusių kreditorių teisėtų interesų. Pažymėtina, jei kreditorius yra perdavęs administratoriui savo reikalavimą, tačiau šis reikalavimas yra ginčytinas, taikos sutartis negali būti pasirašyta tol, kol galutinai nebus išspręstas klausimas dėl šio kreditoriaus įtraukimo į kreditorių sąrašą. Kadangi pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, žinojo, kad nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo kreditorių priimtas ir pasirašytas tuo metu, kai buvo ginčijamas vienas didesnių, lemiamos reikšmės kreditorių balsų pasiskirstymui turintis kreditoriaus finansinis reikalavimas, kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagristai panaikino nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad taikos sutartis neatitiko jos turiniui keliamų reikalavimų, nes joje nenustatytas atsiskaitymas su kreditoriais, kurie administratoriui buvo pateikę savo reikalavimus, neaptarti kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai, įmonės ir jos savininko atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą, nenustatyti tarpiniai ir protingi galutinio atsiskaitymo su kreditoriais terminai. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą“.
Parengta pagal www.lat.lt medžiagą
Daugiau informacijos čia
REIKIA SUTARTIES? 