KONKURENCIJOS TARYBA
LR Konkurencijos tarybos nutarimai, pradėti tyrimai
2016-06-20 Konkurencijos taryba pranešė, kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė MAXIMA LT, UAB (MAXIMA LT) ir UAB „Mantinga“ skundus bei patvirtino, kad Konkurencijos tarybos nutarimas dėl bendrovių sudaryto draudžiamo susitarimo – pagrįstas.
LVAT patvirtino, kad Konkurencijos tarybos surinkta informacija įrodo, jog MAXIMA LT ir UAB „Mantinga“ susitarė neparduoti UAB „Mantinga“ gaminamų duonos ir kitų prekių MAXIMA LT parduotuvėse už mažesnę nei UAB „Mantinga“ kainoraščio kainą (dar vadinamą „bazine“ kaina). Teismas taip pat pažymėjo, kad įmonės dešimt metų nuosekliai ir kryptingai siekė užtikrinti, kad mažmeninės kainos (dar vadinamos „lentynos“ kainomis) MAXIMA LT parduotuvėse nebūtų mažesnės nei minėtos „bazinės“ kainos. Teismas patvirtino pirmos instancijos teismo išvadą, kad vartotojai sumokėjo kainą, kurią lėmė ne sąžininga konkurencinė kova, o dirbtinai sukurtos aplinkybės – įmonių susitarimas. Teismas galutiniu sprendimu bendrovėms paskyrė baudas – MAXIMA LT 13 666 216 eurų, UAB „Mantinga“ – 2 151 417 eurų“. Daugiau skaityti čia.
2016-06-22 Konkurencijos taryba pranešė, kad „UAB „Pigu“ skleidė kvepalų ir buitinės technikos reklaminius pasiūlymus, kurie klaidino vartotojus ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį. Tai jau antras Bendrovės pažeidimas per pastaruosius dvejus metus.
Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, UAB „Pigu“ 2015 m. liepos 29 d. interneto svetainėse www.pigu.lt, www.delfi.lt, www.15min.lt, www.draugas.lt bei naujienlaiškiuose skleista reklama „Didysis vidurvasario išpardavimas; Kvepalų ir buitinės technikos pasiūlymai vienai dienai!; iki - 80 %“ arba „Kvepalų ir buitinės technikos pasiūlymai vienai dienai!; iki - 80 %“, taip pat „SUPER pasiūlymas! Kvepalai ir buitinė technika iki - 80 % pigiau!“ klaidino pirkėjus. Bendrovė vartotojams siūlė įsigyti dviejų skirtingų kategorijų prekių su nuolaidomis iki 80 proc., tačiau paaiškėjo, kad kvepalai su 80 proc. nuolaida akcijos metu buvo siūlomi tik vieni, o buitinei technikai aukščiausia taikyta nuolaida (pagal www.pigu.lt tinklalapyje nurodytą informaciją) siekė tik 58 proc. Konkurencijos taryba už skleistą ir pirkėjus klaidinančią reklamą bendrovei skyrė 5400 eurų baudą“. Daugiau skaityti čia.
LIETUVOS BANKAS
Lietuvos banko veiklos naujienos, priimti sprendimai
Lietuvos bankas 2016-06-01 paskelbė, kad „Lietuvos bankas kredito unijai „Vilniaus kreditas“ taiko poveikio priemonę: jos veiklai prižiūrėti paskirtas laikinasis atstovas. Nustačiusi, kad kredito unija „Vilniaus kreditas“ nevykdė kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų, Lietuvos banko valdyba šios kredito unijos veiklai prižiūrėti iki 2016 m. rugsėjo 30 d. paskyrė laikinąjį atstovą. Jo sutikimą unija turės gauti norėdama priimti reikšmingus sprendimus. Laikinojo atstovo pareigas eiti paskirta UAB „Insolvensa“.
Tokią teisės aktuose numatytą poveikio priemonę Lietuvos banko valdyba didžiausiai šalyje kredito unijai „Vilniaus kreditas“ pritaikė atsižvelgdama į tai, kad ji neįvykdė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus duoto nurodymo iki 2016 m. kovo 31 d. užtikrinti kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų vykdymą“. Daugiau skaityti čia.
Lietuvos bankas 2016-06-01 paskelbė, kad „<...> pusė Lietuvoje veikiančių kredito unijų šių metų pirmąjį ketvirtį dirbo nuostolingai, o viso sektoriaus veiklos rezultatas buvo artimas nuliui. Kredito unijų finansiniai veiklos rezultatai jau kelerius metus yra blogi ir kelia riziką šių įstaigų veiklos tvarumui, todėl struktūrinė šio sektoriaus reforma yra būtina, o jos atidėliojimas gali turėti skaudžių pasekmių.
„Toks kredito unijų sektorius, koks buvo iki šiol, neturi perspektyvų. Jį būtina stiprinti, tam po konsultacijų su pačiomis kredito unijomis ir buvo parengti reformos pasiūlymai, kuriems pritaria dauguma kredito unijų, žemdirbių ir smulkiojo verslo organizacijos, Tarptautinis valiutos fondas“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.
Anot jo, pertvarką reikia paremti keliais poliais, ant kurių patikimai ir stabiliai laikytųsi visas sektorius: pirma – tvirtesnis kredito unijų kapitalo šarvas; antra – efektyvi savireguliacija, užtikrinanti išankstinį problemų užkardymą; trečia – patikima ir veiksminga mokumo užtikrinimo sistema; ketvirta – kokybiškas ir profesionalus valdymas“. Daugiau skaityti čia.
Lietuvos bankas 2016-06-09 paskelbė, kad „Vartojimo kredito davėjai ir toliau turės laikytis Lietuvos banko nustatytos vadinamosios 40 proc. taisyklės, pagal kurią vartojimo kreditas vartotojui negali būti suteikiamas, jeigu jis vidutiniškai per mėnesį visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms dengti turėtų skirti daugiau nei 40 proc. tvarių savo pajamų. Tačiau numatyta išimtis, kai gali būti taikomas ir didesnis vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų ir įsipareigojimų santykio dydis, t. y. kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju didesnio dydžio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų.
Taip pat įtvirtinta keturių paskutinių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkio taikymo išimtis ir nustatyta, kad kito laikotarpio tvarių pajamų vidurkis gali būti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju kito laikotarpio vartojimo kredito gavėjo pajamos gali būti laikomos tvariomis ir atitinkamo laikotarpio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų.
Tokius Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus priėmė Lietuvos banko valdyba. Šie vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo tvarkos pakeitimai padaryti atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, pagal kurį kai kurie Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimai turėjo būti patikslinti“. Daugiau skaityti čia.
VALSTYBINĖ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJA
Inspekcijos veiklos naujienos, priimti sprendimai
2016-06-21 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pranešė, kad parengė naują viešąją konsultaciją „Ar duomenų valdytojas privalo pateikti duomenų subjektui, norinčiam susipažinti su savo asmens duomenimis, dokumentų, kuriuose tokių duomenų yra, kopijas?“
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija konsultacijoje nurodė, kad „<...> atsižvelgiant į pateiktas ADTAĮ nuostatas, duomenų valdytojas privalo duomenų subjektui pateikti visus tvarkomus asmens duomenis, tačiau ADTAĮ nenumato, kad duomenų valdytojas privalo pateikti dokumentų, kuriuose yra duomenų subjektų duomenų, kopijas. Atkreiptinas dėmesys, kad ADTAĮ tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalis), o ne sudaryti galimybes susipažinti su dokumentais ar gauti jų kopijas. Taigi duomenų valdytojas duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis gali tinkamai įgyvendinti atskirame rašte išrašydamas asmens duomenis, nurodytus dokumente, taip pat pateikdamas dokumento išrašą ir pan. Tuo atveju, jei duomenų valdytojas nori ar jam taip yra patogiau, jis duomenų subjektui gali pateikti ir paties dokumento, kuriame yra asmens duomenų, kopiją“. Daugiau skaitykite čia.
Parengė LAWNET teisininkai
REIKIA SUTARTIES? 