BENDROSIOS NUOSTATOS
Dėl teisės normų, reglamentuojančių senaties terminą reikalavimams pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pareikšti, aiškinimo ir taikymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015
"Apžvelgiamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, koks senaties terminas – vienerių metų (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 72 straipsnio 2 dalis) ar trejų metų (ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalis) – taikytinas reiškiant reikalavimus paprastojo vekselio davėjui. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad vekselio turėtojas pareikšti reikalavimus paprastojo vekselio davėjui turi teisę per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos (ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas nurodė, kad tai, jog paprastajame vekselyje nėra fiksuojamas kitam asmeniui adresuotas vekselio davėjo įsakymas sumokėti, o mokėtojas sutampa su vekselio davėju, lemia, kad tokio vekselio nereikia akceptuoti. Taigi, paprastasis vekselis neakceptuojamas – jis yra arba apmokamas jo davėjo, arba davėjas atsisako jį apmokėti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad paprastojo vekselio davėjo atsakomybė prilyginama įsakomojo vekselio akceptanto atsakomybei, t. y. paprastojo vekselio davėjas pasirašydamas vekselį įsipareigoja tokia apimtimi, kokia akceptuodamas įsakomąjį vekselį įsipareigoja tokio vekselio akceptantas.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad senaties terminas reikalavimams paprastojo vekselio davėjui eksplicitiškai prilyginamas reikalavimų pareiškimui įsakomojo vekselio akceptantui taikomam senaties terminui. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama ankstesnę praktiką dėl senaties termino reikalavimams pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pareikšti, išaiškino, kad ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Notaro vykdomasis 11
įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog įstatyme nustatytais terminais pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo".
PRIEVOLIŲ TEISĖ
Dėl procesinių palūkanų priteisimo atsakovui iš ieškovo, kai ieškovas reikalauja taikyti restituciją ir grąžinti jam turtą, o ieškovas įpareigojamas sumokėti sumas atsakovui, ir prašymo priteisti procesines palūkanas pareiškimo formos ir momento
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015
"Kasacinis teismas nurodė, kad nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Taigi pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją ne pripažįstama praeityje jau egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo. Tokiu atveju skaičiuojant procesines palūkanas nuo atsakovui priteistos sumos ieškovas yra skatinamas įvykdyti teismo sprendimą, atsakovui yra kompensuojami jo patiriami nuostoliai, jei ieškovas nevykdo savo piniginės prievolės, o tai atitinka procesinių palūkanų paskirtį".
SUTARČIŲ TEISĖ
Dėl būsto kredito draudimo sutarties vertinimo mirus draudėjui, būsto kredito gavėjui
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-659-686/2015
"Apžvelgiamoje byloje ginčas dėl to, ar būsto kredito sutarties neįvykdymas dėl kredito gavėjo mirties yra draudžiamasis įvykis pagal kredito gavėjo (draudėjo) ir atsakovės UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ (draudikės) sudarytą būsto kredito draudimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, o apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai – ieškinį tenkino.
Kasacinis teismas nurodė, kad viena iš būtinųjų būsto kredito išmokėjimo sąlygų yra kredito gavėjo įsipareigojimas apdrausti banko naudai kreditą. Draudimo objektas yra naudos gavėjo, banko, teisėti turtiniai interesai, susiję su draudėjo, kredito gavėjo, prievole grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka.
Kasacinis teismas darė išvadą, kad draudžiamasis įvykis – kredito negrąžinimas nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka – yra susijęs su konkretaus skolininko veiksmais ar neveikimu, pavyzdžiui, kredito gavėjas negali laiku grąžinti kredito dėl to, kad prarado darbą. Paprastai toks kredito sutarties pažeidimas yra laikinas, todėl šalys visų pirma siekia susitarti dėl pažeidimo pašalinimo sąlygų. Skolininkui mirus negalima konstatuoti, kad prievolė grąžinti visą kreditą automatiškai yra pažeidžiama, t. y. preziumuoti kredito negrąžinimo faktą, nes mirus skolininkui jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia. Kasacinis teismas išaiškino, kad, nepaisant to, kad draudimo sutarties sąlygos yra nustatytos įvertinus konkretaus draudėjo finansinį pajėgumą ir galimus rizikos veiksnius, draudimo sutarties vykdymas iš esmės yra susijęs su būsto kredito sutartimi, iš kurios kylančios prievolės yra turtinio pobūdžio. Prievolė tiek pagal būsto kredito, tiek pagal draudimo sutartis yra paveldima ir jos tinkamas vykdymas priklauso nuo įpėdinių, todėl mirtis, kaip juridinis faktas, nevertinama kaip draudžiamojo įvykio pagal būsto kredito draudimo sutartį sąlyga. Draudžiamojo įvykio nustatymo klausimas gali būti keliamas, jeigu įpėdiniai tinkamai nevykdo kredito sutarties".
DARBO TEISĖ
Dėl darbdavio teisės traukti drausminėn atsakomybėn už darbo drausmės pažeidimus darbuotoją, kai pasikeičia jo darbo pareigos, bet nenutrūksta darbo teisiniai santykiai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716-706/2015
"Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojos drausminės atsakomybės ir nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atleidimą iš darbo pripažino neteisėta drausmine nuobauda.
Kasacinis teismas konstatavo, kad DK, kituose darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nenustatyta draudimo darbdaviui, perkėlus darbuotoją į kitas pareigas, spręsti dėl darbuotojo drausminės atsakomybės už darbo drausmės pažeidimus, padarytus einant ankstesnes pareigas. Darbuotojo darbo pareigų (funkcijų) pasikeitimas, kai darbo teisiniai santykiai su tuo pačiu darbdaviu yra tęsiami, nelemia kartu ir drausminės atsakomybės pasibaigimo, nes tokia pasekmė įstatyme nenustatyta. Kasacinis teismas darė išvadą, kad apžvelgiamos bylos atveju darbdavė turėjo teisę inicijuoti drausminės atsakomybės procedūrą darbuotojai po to, kai pasikeitė jos darbo pareigos, už darbo drausmės pažeidimą, padarytą atliekant ankstesnes darbo pareigas. Atsižvelgdamas į tai, kad žemesniųjų instancijų teismai neištyrė, ar darbdavio nurodyti konkretūs darbuotojos veiksmai gali būti vertinami kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, padarytas einant ankstesnes pareigas, kasacinis teismas bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui".
Parengė LAWNET teisininkai
Parengta pagal www.lat.lt medžiagą
REIKIA SUTARTIES? 