ASMENYS
Dėl akcininkų susirinkimo sprendimų negaliojimo pagrindų pažeidus akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015
"Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas dėl pirmojo visuotinio akcininkų susirinkimo (ne)teisėtumo pasekmių įtakos pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo teisėtumui. Atsižvelgdamas į Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 27 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas pažymėjo, kad pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas tik tada, kai pirmasis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta dėl kvorumo nebuvimo, o kadangi pirmasis visuotinis akcininkų susirinkimas buvo neteisėtas dėl prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms, tai jo pagrindu pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas negalėjo būti šaukiamas. Dėl to pastarasis visuotinis akcininkų susirinkimas (iki jo iniciavimo laikinoji apsaugos priemonė buvo panaikinta teismo nutartimi) laikytinas ne pakartotiniu, o pirmuoju visuotiniu akcininkų susirinkimu, kuriam, skirtingai nei pakartotiniam, yra taikomas kvorumo reikalavimas".
SUTARČIŲ TEISĖ
Dėl draudimo diferencijuoti draudimo įmokos dydį atsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo teritoriją
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-969/2015
"Apžvelgiamoje byloje, draudikui reikalaujant priteisti iš draudėjo dalį sumokėtos draudimo išmokos, remiantis tuo, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, kilo ginčas dėl draudimo sutarties sąlygos, kuria šalys susitarė, kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo.
Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, kasacinis teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šalių draudimo sutarties ginčo sąlygą pripažino akivaizdžiai nesąžininga ir diskriminacine. Ši sąlyga nėra suderinama su Direktyvos 90/232/EEB 2 straipsnio (šiuo metu galiojančios Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio) nuostatomis ir prieštarauja imperatyviajai Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies normai, todėl yra niekinė, taigi papildomos draudimo įmokos nesumokėjimas negali būti laikomas draudimo sutarties pažeidimu ar netinkamu vykdymu, todėl draudiko reikalavimas draudėjui grąžinti dalį sumokėtos draudimo išmokos laikytinas nepagrįstu. Kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą".
DARBO TEISĖ
Dėl darbuotojo tiesioginės civilinės atsakomybės, kai darbdavys (bendrovė) likviduotas dėl bankroto, ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015
"Apžvelgiamoje byloje kilo ginčas, ar įmonės darbuotojas, kuris, vykdydamas darbo pareigas, padarė žalos kitam įmonės darbuotojui, turi pareigą atlyginti neturtinę žalą, kai darbdavys (juridinis asmuo) likviduotas dėl bankroto. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinio dalį tenkino.
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad tais atvejais, kai netiesioginės atsakomybės subjektas likviduojamas dėl bankroto, taisyklė, kad žalą patyręs asmuo gali kreiptis tik į darbdavį, o ne į tiesiogiai žalą padariusį asmenį – darbuotoją, neatitinka principinio įstatymo leidėjų tikslo dėl nukentėjusiųjų apsaugos. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į būtinybę apsaugoti nukentėjusiojo interesus, pažymėjo, kad tais atvejais, kai įmonė, pagal CK 6.264 straipsnį atsakinga už žalos atlyginimą, tačiau jos neatlyginusi, likviduojama dėl bankroto, darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taisyklė turi būti aiškinama ne kaip naikinanti savo veiksmais (neveikimu) žalą sukėlusio asmens atsakomybę, bet kaip įtvirtinanti papildomas garantijas nukentėjusiajam. Priešingas CK 6.264 straipsnio aiškinimas prieštarautų bendrajai atsakomybės už sukeltą žalą taisyklei ir visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principui. CK 6.264 straipsnyje nustatyta atsakomybės už kitą asmenį taisykle siekiama užtikrinti, pirma, nukentėjusiojo interesus (toks mechanizmas jam garantuoja operatyvų ir realų kompensacijos gavimą, nes įmonė paprastai yra finansiškai pajėgesnė už fizinį asmenį, nereikia aiškintis konkretaus kaltininko), ir, antra, ginti ir žalą padariusį darbuotoją, iš dalies apsaugant jį nuo finansinės naštos (darbuotojui nereikia skubiai atlyginti žalos, darbdavys gali nesinaudoti regreso teise ar naudotis ja ribotai)".
Parengė LAWNET teisininkai
Parengta pagal www.lat.lt medžiagą
REIKIA SUTARTIES? 