LR KONKURENCIJOS TARYBA
LR Konkurencijos tarybos nutarimai, pradėti tyrimai
2014-05-23 Konkurencijos taryba paskelbė, kad „UAB „Lukoil Baltija“ už koncentracijų be Konkurencijos tarybos leidimo įgyvendinimą buvo skirta 11 817 700 Lt bauda bei įpareigojo pašalinti pažeidimą“. Konkurencijos taryba nurodo, kad „Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Lukoil Baltija“, sudariusi jungtinės veiklos sutartį su UAB „Baltic Petroleum“, 2003 m. gruodžio mėnesį perėmė 15 degalinių, o 2008 m. birželio mėnesį – dar vienos degalinės valdymą. Taip UAB „Lukoil Baltija“ įgijo šių degalinių kontrolę ir, pažeisdama Konkurencijos įstatymą, įgyvendino koncentracijas prieš tai nepranešusi Konkurencijos tarybai ir negavusi jos leidimo. Paskyrusi baudą už Konkurencijos įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba taip pat įpareigojo UAB „Lukoil Baltija“ pažeidimą pašalinti. Įmonė tai gali padaryti dviem būdais: nutraukti įvykdytas koncentracijas arba apie jas pranešti Konkurencijos tarybai, įstatymų nustatyta tvarka. Konkurencijos taryba, gavusi tokį pranešimą, atliktų išsamų vertinimą ir spręstų klausimą dėl koncentracijų leidimo ar neleidimo“. Daugiau skaitykite čia.
2014-06-10 Konkurencijos taryba paskelbė, kad už koncentracijos vykdymo sąlygos pažeidimą OAO „Gazprom“ (toliau – „Gazprom“) skyrė 123 096 700 litų baudą. Konkurencijos taryba nurodo, kad „2004 m. leido „Gazprom“ įsigyti AB „Lietuvos dujos“ akcijų su sąlyga, kad „Gazprom“ nesudarys kliūčių Lietuvos pirkėjams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų. Konkurencijos taryba tyrimą atliko AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundo pagrindu. AB „Lietuvos energijos gamyba“ siekė įgyvendinti gamtinių dujų mainų sandorį, kurio pagrindu bendrovės Vakarų Europoje pigiau įsigytos gamtinės dujos būtų pasiekusios Lietuvą. Tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai nustatė, kad „Gazprom“ atsisakymas derėtis su AB „Lietuvos energijos gamyba“ dėl gamtinių dujų mainų sutarties 2013-2015 m. sudarė kliūtis bendrovei įsigyti gamtinių dujų iš kito tiekėjo ir taip pažeidė koncentracijos vykdymo sąlygą“. Daugiau skaitykite čia.
„2014-09-30 Konkurencijos taryba nutarė, kad UAB „G4S Lietuva“ veiksmai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį. Už pažeidimą Konkurencijos taryba UAB „G4S Lietuva“ skyrė 9 437 800 (devynių milijonų keturių šimtų trisdešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų) litų (2 733 375 (dviejų milijonų septynių šimtų trisdešimt trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų)) baudą. Tyrimas dėl susitarimų pinigų tvarkymo paslaugų rinkoje buvo atnaujintas vykdant 2014 m. balandžio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatą – įvertinti, ar atsižvelgus UAB „G4S Lietuva“ pateiktus įsipareigojimus, tyrimas galėjo būti nutrauktas neskiriant sankcijos minėtai įmonei“. Daugiau skaitykite čia.
Priimti teisės aktai, gairės
2014-05-23 Konkurencijos taryba nurodė, kad „Gegužės 21 d. Europos Komisija, vykdydama valstybės pagalbos modernizavimą, savo interneto svetainėje paskelbė: Atnaujintą Valstybės pagalbos bendrosios išimties reglamentą, kuris įsigalios 2014 m. liepos 1 d. Reglamentas nustato valstybės pagalbos rūšis, kurioms taikoma išimtis dėl išankstinio pranešimo Europos Komisijai, ir tokios išimties taikymo sąlygas; Komunikatą, kuriame yra įtvirtintas naujas skaidrumo principas, t.y. apie kiekvieną suteiktos valstybės pagalbos, viršijančios 500 000 eurų, atvejį valstybės narės turės paskelbti tokią privalomą informaciją: kas yra pagalbos gavėjas, koks suteiktos pagalbos dydis, kokiam tikslui ir kokiu teisiniu pagrindu buvo suteikta pagalba; Komunikatą, nustatantį kriterijus, kuriais remiantis EK vertins moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms (R&D&I) teikiamos pagalbos priemones, apie kurias reikia pranešti EK dėl jų poveikio konkurencijai“. Daugiau informacijos apie valstybės pagalbos taisyklių modernizavimą, jau priimtus teisės aktus, parengtus projektus ir kt. skelbiama Europos Komisijos interneto svetainėje.
2014-07-03 Konkurencijos taryba priminė, kad „nuo š.m. liepos 1 d. privalu taikyti naujuosius nereikšmingos pagalbos (de minimis) reglamentus, kurie numato nemažai pakeitimų. Vienas jų – „vienos įmonės“ („vieno ūkio subjekto“, angl. „single undertaking“) vertinimas prieš skiriant de minimis pagalbą. Remiantis šia nuostata, maksimali teiktinos pagalbos suma (200 000 Eurų) gali būti skiriama vienam ūkio subjektui, kurį gali sudaryti ir keli ūkio subjektai (tiek juridiniai, tiek fiziniai). Iki šiol maksimali suma buvo skaičiuojama kiekvienam juridiniam ar fiziniam asmeniui atskirai. De minimis reglamentų 2(2) straipsniuose nustatomi kriterijai, kuriuos atitinkantys juridiniai ar fiziniai asmenys laikomi susijusiais“. Daugiau skaitykite čia.
2014-10-07 „Konkurencijos taryba pristatė du naujus klausimynus, kurie padės dar greičiau bei paprasčiau įvertinti valstybės teikiamą paramą. Abu klausimynai skirti valstybės institucijoms ir ūkio subjektams. Pirmasis padės identifikuoti, ar teikiama parama gali būti traktuojama kaip valstybės pagalba. Antrasis klausimynas padės nustatyti, ar paramos gavėjas yra susijęs su kitais ūkio subjektais teikiamos mažareikšmės (de minimis) pagalbos prasme“. Daugiau skaitykite čia.
LIETUVOS BANKAS
Lietuvos banko veiklos naujienos, priimti sprendimai
2014-05-06 „Lietuvos bankas mokėjimų rinkos dalyviams pasiūlė naujovių – jos sukuria prielaidas spartinti mokėjimus ir mažinti jų įkainius klientams. Įdiegus siūlomą mokėjimo sistemą, jau nuo 2015 m. būtų teikiama nauja skubių mokėjimų paslauga. Iki 2016 m. sausio 1 d. būtų įdiegta europinius SEPA standartus atitinkanti mažmeninė mokėjimų sistema eurais. Jungtis prie Lietuvos banko sistemos pakviesti ne tik bankai, bet ir kredito unijos, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos“. Daugiau skaitykite čia.
2014-05-16 Lietuvos bankas, atlikęs naujausią šalyje veikiančių finansų įstaigų apklausą, kad svarbiausias rizikos šaltinis Lietuvos finansų sistemai yra užsitęsęs mažų palūkanų normų laikotarpis finansų rinkose. Respondentams susirūpinimą taip pat kelia galimi nepalankūs reguliacinės aplinkos pokyčiai ir įtempta geopolitinė situacija Rytų Europoje. Daugiau skaitykite čia.
2014-06-19 Lietuvos bankas paskelbė, kad „siekdamas sudaryti prielaidas mažinti pervedimų kainas galutiniam vartotojui, Lietuvos bankas nuo 2015 m. sistemos dalyviams įkainį už pateiktą ir įvykdytą vietinį mokėjimo nurodymą sumažins 5,5 karto: nuo dabar galiojančio 0,19 Lt (0,055 euro) iki 0,01 euro. Be to, 2015 m. gerokai sparčiau bus vykdomos mokėjimų operacijos. Atlikus paprastą mokėjimo pavedimą, kliento lėšos į kitą banką ar kredito uniją galės būti pervestos per valandą, kadangi mokėjimo sistemoje tarpuskaitos bus vykdomos kas valandą (dabar tai daroma keturis kartus per dieną)“. Daugiau skaitykite čia.
2014-07-23 Lietuvos bankas paskelbė, kad ES Taryba oficialiai pritarė Lietuvos stojimui į euro zoną 2015 m. sausio 1 d. ir nustatė litų keitimo į eurus kursą – 1 EUR už 3,45280 LTL (sutampantį su šiuo metu taikomu centriniu lito ir euro keitimo kursu pagal valiutų kurso mechanizmą VKM II). Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Lietuvos bankas susitarė iki 2015 m. sausio 1 d. stebėti Lietuvos lito kurso euro atžvilgiu pokyčius užsienio valiutų rinkoje. Daugiau skaitykite čia.
2014-08-25 „Lietuvos banko valdyba patvirtino sąrašus bankų ir kredito unijų, kurie nemokamai keis grynuosius litus į eurus. Kartu su Lietuvos pašto skyriais ir Lietuvos banko kasomis tokių nemokamo keitimo vietų iš viso Lietuvoje bus 690. Jų sąrašas paskelbtas Lietuvos banko interneto svetainėje, joje taip pat rasite ir interaktyvųjį keitimo vietų žemėlapį“. Daugiau skaitykite čia.
2014-08-28 „Lietuvos banko valdyba skyrė 100 000 litų baudą gyvybės draudimo įmonei ERGO Life Insurance SE už įmonės inspektavimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, kurie padaryti vykdant valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų valdymo bei gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, veiklą“. Daugiau skaitykite čia.
Priimti teisės aktai, gairės
2014-05-21 paskelbta apie Lietuvos banko valdybos nutarimus dėl nustatytų papildomų reikalavimų kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms, taip pat dėl pakeistų taisyklių, reglamentuojančiių atitikties funkciją. „Lietuvos banko valdyba apibrėžė naujus reikalavimus kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms. Jiems nustatyti papildomi informacijos apie indeksą sekančius kolektyvinio investavimo subjektus ir biržoje prekiaujamus fondus pateikimo investuotojams reikalavimai ir tvarka, papildomi reikalavimai kolektyvinio investavimo subjektams, sudarantiems sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių ir taikantiems portfelio efektyvaus valdymo metodus, papildomi kriterijai ir finansinių indeksų, į kuriuos investuoja kolektyvinio investavimo subjektai, reikalavimai, kiti panašaus pobūdžio reikalavimai“.
„Lietuvos banko valdyba priėmė teisės aktų, reglamentuojančių atitikties funkcijos vykdymą finansų maklerio įmonėse (įskaitant licencijuotas kredito įstaigas, teikiančias investicines paslaugas), valdymo įmonėse ir investicinėse bendrovėse, pakeitimus. Pakeistos Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklės, Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklės, Finansų maklerio įmonių licencijų išdavimo taisyklės, Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės veiklos licencijų išdavimo, keitimo ir jų galiojimo panaikinimo taisyklės“. Daugiau skaitykite čia.
2014-07-31 patvirtinti Draudimo brokerių įmonių klientų lėšų tvarkymo nuostatai. „Lietuvos banko valdybos patvirtintuose Draudimo brokerių įmonių klientų lėšų tvarkymo nuostatuose nustatyti draudimo brokerių įmonės ir klientų lėšų atskyrimo ir atskirosios banko sąskaitos tvarkymo reikalavimai. Įgyvendinant dokumento reikalavimus, siekiama užtikrinti, kad draudimo brokerių įmonės iš klientų gautas lėšas valdytų saugiai ir skaidriai“. Daugiau skaitykite čia.
VALSTYBINĖ ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJA
Inspekcijos veiklos naujienos, priimti sprendimai
2014-05-14 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo gegužės 13 d. išplatintą pranešimą spaudai „Interneto paieškos variklio eksploatuotojas yra jo tvarkomų asmens duomenų, esančių trečiųjų asmenų paskelbtuose tinklalapiuose, valdytojas“. Pranešime nurodoma, kad „jeigu kartu su paieškos pagal duomenų subjekto asmenvardį rezultatų sąrašu pateikiama nuoroda į tinklalapį, kuriame yra informacijos apie šį subjektą, jis gali kreiptis tiesiogiai į paieškos įrankio eksploatuotoją arba, jei jis prašymo nepatenkina, į kompetentingas institucijas, kad nuoroda, jei įvykdytos tam tikromis sąlygos, būtų pašalinta iš rezultatų sąrašo".
"Paklaustas, ar direktyva suteikia duomenų subjektui teisę reikalauti iš rezultatų sąrašo pašalinti nuorodas į tinklalapius, nes ši informacija šiam subjektui gali turėti neigiamų padarinių arba jis pageidauja, kad ji praėjus tam tikram laikui būtų „pamiršta“, Teismas pabrėžia, kad duomenų subjekto prašymu konstatavus, jog šių nuorodų įtraukimas į šį sąrašą šiuo metu neatitinka direktyvos, atitinkama šio rezultatų sąrašo informacija ir nuorodos turi būti pašalintos. Kai kuriais atvejais, net iš pradžių teisėtas tikslių duomenų tvarkymas, praėjus tam tikram laikui, gali tapti neatitinkantis direktyvos, jei, atsižvelgiant į konkrečiam atvejui būdingas aplinkybes ir praėjusį laiką, duomenys atrodo neadekvatūs, nebesvarbūs arba pertekliniai tais tikslais, dėl kurių buvo tvarkomi.“ Daugiau skaitykite čia.
2014-06-03 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija informavo, kad "Agence France Presse teigimu, jau pirmąją dieną paskelbus ištrynimo paslaugos formą „Google“ sulaukė 12 000 asmenų užklausų dėl ištrynimo. „Google“ praėjusią savaitę paskelbė elektroninę formą, kaip atsaką į ES Teisingumo Teismo sprendimą dėl ispano Costeja bylos dėl ES piliečių teisės, kad rezultatai apie juos būtų ištrinti iš interneto paieškos variklių“. Daugiau skaitykite čia.
2014-07-09 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paskelbė atliktą asmens duomenų tvarkymo analizę Europos šalių biobankuose. Daugiau skaitykite čia.
2014-08-04 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija informavo, kad „Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti asmens privatumą ir asmens duomenų apsaugą, siūlo keisti asmens dokumentuose esančių asmens kodų sudarymo tvarką. Įstatymo projekte siūloma, kad nereikšminį asmens kodą sudarytų registro atsitiktinai parinktų vienuolikos skaičių seka. Parengtos Gyventojų registro įstatymo pataisos yra pateiktos suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei apsvarstyti“. Daugiau skaitykite čia.
2014-08-28 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija informavo, kad Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės, siekdamos užtikrinti tinkamą vartotojų privatumo apsaugą, parengė ir pasirašė Tiesioginės rinkodaros telefonu etikos kodeksą. Daugiau skaitykite čia.
VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA
Tarnybos veiklos naujienos, priimti sprendimai
2014-05-13 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba paskelbė, kad išnagrinėjusi bylą pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktą Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą dėl UAB „Natural Pharmaceuticals“ reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymo, nustatė, kad Reklamos įstatymą per vienerius metus bendrovė pažeidė antrą kartą ir skyrė bendrovei 18 000 litų baudą.
„Nagrinėdama bylą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba konstatavo, kad UAB „Natural Pharmaceuticals“ reklaminiame lankstinuke reklamuodama maisto papildą „Omega Marine forte“ vartojo teiginius apie gydomąsias ir profilaktines šio produkto savybes ir tuo pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Ja draudžiama reklamoje nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ir profilaktines savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu vidutinis vartotojas, perskaitęs maisto papildo „Omega Marine forte“ reklaminį lankstinuką, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad minėtas maisto papildas pasižymi gydomosiomis ir (ar) profilaktinėmis savybėmis. Pateikta informacija galėjo daryti poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui ir paskatinti juos įsigyti UAB „Natural Pharmaceuticals“ reklamuojamus maisto papildus“. Daugiau skaitykite čia.
2014-06-13 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba paskelbė, kad „2014 m. birželio 13 d. įsigalioja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kurios nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkeltos 2013 m. gruodžio 19 d., priėmus Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimus. Šia direktyva visose 28 Europos Sąjungos šalyse įtvirtinamas aukštesnis vartotojų apsaugos lygis. Ypač didelis dėmesys skiriamas vartotojų apsaugai, kai sutartys sudaromos ryšio priemonėmis arba ne prekybai skirtose patalpose“.
„Vartotojų teisių direktyvoje numatyta, kad per 14 dienų terminą vartotojas, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas išlaidų (išskyrus prekės siuntimo atgal pardavėjui išlaidas, jeigu nesusitarta kitaip), gali atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties. Be to, vartotojai galės lengviau ir patogiau atsisakyti sutarties – apie sutarties atsisakymą vartotojas galės pranešti pardavėjui pateikdamas užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Jeigu informacija apie teisę atsisakyti sutarties vartotojui nepateikiama, laikotarpis, per kurį galima atsisakyti sutarties, ilginamas iki 12 mėnesių. Pažymėtina, kad teisės atsisakyti sutarties laikotarpis bus pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią vartotojas gauna prekes, o ne nuo sutarties sudarymo dienos, kaip buvo iki šiol. Sudarant paslaugų teikimo sutartį sutarties atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo momento. Taip pat įtvirtinama, kad vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti sutarties, verslininkas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties atsisakymo turi grąžinti vartotojui visas jo sumokėtas sumas, įskaitant prekės pristatymo mokestį, jeigu prekės pristatomos verslininko siūlomu standartiniu būdu“. Daugiau skaitykite čia.
2014-07-24 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba paskelbė, kad „2014 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų taryba priėmė galutinį sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje nuo 2015 m. sausio 1 d. Nuo šios datos Lietuva taps devynioliktąja euro zonos nare, kurioje naudojama bendroji Europos Sąjungos valiuta – euras.
Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, ne vėliau kaip praėjus 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo, t. y. nuo rugpjūčio 22 d., prekių ir paslaugų kainos jų skelbimo vietose turi būti pradėtos nurodyti litais ir eurais. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nurodyta 17 rinkos priežiūros ir ginčus sprendžiančių institucijų, įgaliotų atlikti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų priežiūrą, kurių veiklą kontroliuos ir koordinuos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu patvirtintas Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašas. Jame nustatyti bendrieji prekių ir paslaugų kainų nurodymo, perskaičiavimo ir apvalinimo reikalavimai, prekių ir paslaugų kainų nurodymo, perskaičiavimo ir apvalinimo reikalavimų laikymosi priežiūros tvarka bei informacijos apie nustatytus teisės aktų pažeidimus, gautus skundus, išnagrinėtus ginčus teikimas.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įgaliota analizuoti, sisteminti ir viešinti informaciją apie gautus su kainų nurodymu, perskaičiavimu ir apvalinimu susijusius skundus, išnagrinėtus ginčus bei nustatytus pažeidimus, jų skaičių ir pobūdį. Apie nustatytus pažeidimus visuomenė operatyviai bus informuojama žiniasklaidoje, o dažniausių pažeidimų ir pažeidėjų sąrašas bus skelbiamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto tinklalapyje www.vvtat.lt“. Daugiau skaitykite čia.
2014-09-11 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo, kad „nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. prasidėjus privalomo kainų nurodymo dvejomis valiutomis laikotarpiui, Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintos priežiūros institucijos, kurių veiklą kontroliuoja ir koordinuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pradėjo vykdyti patikrinimus prekybos ir paslaugų teikimo vietose dėl Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatų tinkamo įgyvendinimo bei taikyti šiame įstatyme numatytas sankcijas. Priežiūros institucijų inspektoriai tikrino ar ūkio subjektai kainas nurodo dviem valiutomis, ar perskaičiuojant kainas pritaikytas Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytas perskaičiavimo kursas, ar kainos apvalinamos pagal matematines apvalinimo taisykles, ar nurodytos kainos eurais ir litais yra aiškiai suprantamos, neklaidinančios".
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Nacionaliniame euro įvedimo plane nustatyta, kad skundus nagrinėjančios ir patikrinimus atliekančios institucijos kas mėnesį Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teikia ataskaitas apie gautus su euro įvedimu susijusius skundus ir nustatytus pažeidimus, o Tarnyba ne vėliau kaip per 10 sekančio mėnesio darbo dienų apibendrina pateiktą informaciją ir pateikia ją Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Per vieną savaitę (nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.) priežiūros institucijos atliko 625 patikrinimus, kurių metu nustatė 64 pažeidimus, o tai sudaro apie 10 proc. nuo visų tikrintų ūkio subjektų. Daugiausia, beveik pusę pažeidimų sudaro nustatyti atvejai, kai kainos nenurodytos dviem valiutomis (44 proc.), kainos apvalinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų (31 proc.), perskaičiuojant kainas pritaikytas netinkamas keitimo kursas (16 proc.), kainos nurodytos neaiškiai, klaidinančiai (9 proc.)”.
Parengė LAWNET teisininkai
REIKIA SUTARTIES? 