DAIKTINĖ TEISĖ
Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014
„<...> CK 4.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas. Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, jis negali vykti vienašališkai atidalijimo iniciatoriaus nuožiūra, bet jo sąlygos turi būti suderintos su kitais bendraturčiais jų bendru susitarimu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimo iniciatoriui išnaudojus galimybes susitarti ir manant, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, jis gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai <...>“.
PRIEVOLIŲ TEISĖ
Dėl netesybų mažinimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014
„<...> Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) <...>“.
BANKROTO TEISĖ
Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014
„<...> Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl tyčinio bankroto, be kitų, būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BUAB „Seltas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-597/2013). Versle visi sandoriai nebūna tik pelningi, dažniausiai egzistuoja tam tikra rizika, kad sandoris, vykdomas projektas gali būti nesėkmingas, tačiau tokiu atveju svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB „Klaipėdos Smeltė“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-346/2012). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė ir teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo su tuo nesutikti, kad kasatoriai, UAB „MC Service“ neturint pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti, atsiskaitę su pasirinktais su šia įmone susijusiais kreditoriais (akcininke, jos turima ir valdoma įmone, vadovo turim įmone), pažeidė LMETĮ 3 straipsnio 3 dalies reikalavimą įstatyme nurodytus tos pačios eilės įsipareigojimus vykdyti pagal jų atsiradimo laiką. Pripažinus, kad tiek bendrovės vadovui, tiek akcininkei buvo žinoma sunki jos finansinė padėtis (įmonės faktinis nemokumas), pirmiau šioje nutartyje aptartų sandorių su susijusiais subjektais sudarymas ir vykdymas vertintinas kaip tikslingas (tyčinis) įmonės kreditorių teisių pažeidimas ir jos nemokumo didinimas. Kartu toks bendrovės vadovo elgesys pripažintinas nelojaliu, neatitinkančiu Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų bendrovės valdymo organų veiklos principų, pagal kuriuos šie privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais <...>“.
Parengė LAWNET teisininkai
REIKIA SUTARTIES? 