PRIEVOLIŲ TEISĖ
Dėl laidavimo pabaigos iš esmės pasikeitus prievolei
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2014
„<...> CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Taigi laidavimo pasibaigimo sąlygos yra dvi: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Nepalankios sąlygos neapibrėžtos baigtiniu sąrašu. Tai gali būti: aplinkybės, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą; aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. Be to, minėta, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. Ž. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2013). Analizuojama teisės norma užtikrina, kad teisinių santykių, iš kurių kyla pagrindinė prievolė, šalys be laiduotojo žinios nepadidintų prievolės apimties ir nepasunkintų jos įvykdymo, palyginti su laidavimo sutarties pasirašymo metu prisiimtais įsipareigojimais.“
„Nepasikeitus vykdytinai pagrindinei prievolei pagal Lizingo sutartį, nepasikeitė ir iš jos kylanti šalutinė R. V. prisiimta prievolė pagal Laidavimo sutartį. Paaiškėjus, kad A. G. ir G. B. laidavimo sutarčių nepasirašė, pasikeitė ne laidavimu užtikrinta prievolė, bet CK 6.84 straipsnyje nustatytos laiduotojo regreso teisės įgyvendinimo galimybės. Šalys, sudarydamos Laidavimo sutartį, tokių galimybių, jų reikšmės laiduotojo įsipareigojimų vykdymui sutartyje neaptarė, todėl jos nesudaro pagrindo atisakyti vykdyti Laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad G. B. ir A. G. laidavimas buvo R. V. laidavimo sąlyga, todėl nėra pagrindo R. V. prievolės pagal jo sudarytą Laidavimo sutartį vykdytinumo sieti su nurodytų asmenų laidavimu. Teisėjų kolegija nurodytus kasacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus <...>“.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2014
„<...> Teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad neturtinė žala gali būti padaroma ir tuo atveju, kai neteisėtai atsisakoma sudaryti darbo sutartį, t. y. dar iki to momento, kai šalis ima sieti darbo santykiai. Tokiu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujamasi bendraisiais kriterijais, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas – savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008; 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-59/2014)“.
„Nors nagrinėjamu atveju darbdavio padarytas pažeidimas susijęs ne su neteisėtu darbuotojo atleidimu iš darbo ar uždelsimu su juo atsiskaityti, o su neteisėtu atsisakymu sudaryti darbo sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju nustatant priteistinos turtinės žalos dydį, taip pat yra aktualūs ir turi būti įvertinami kasacinio teismo praktikoje suformuoti kompensacijos dydžio kriterijai, t. y. turi būti siekiama, kad išmokos dydis būtų proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams ir tinkama suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeD. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.); atsižvelgiama į darbuotojo įsidarbinimą kitur ir darbo užmokesčio gavimą, šalių elgesio įtaką teismo proceso trukmei, į tai, ar priteista kompensacija nelems darbdaviui neproporcingų padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Brazauskas v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-59/2014; kt.)“.
„<...> teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas ir pažeistų teisių apgynimas, pripažįstant ieškovą konkurso laimėtoju ir įpareigojant sudaryti darbo sutartį su juo bei priteisiant turtinę žalą, yra pakankama satisfakcija. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis ieškovui priteista 7000 Lt neturtinės žalos, naikintinos ir dėl šių dalių priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti“.
Dėl neteisėtumo, kaip vadovo civilinės atsakomybės už rizikingais verslo sprendimais bendrovei padarytą žalą, sąlygos vertinimo kriterijų
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014
„<...> bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai teisme paprastai turi būti grindžiami analize, ar priimdami verslo sprendimus bendrovės vadovai vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Šiame vertinime turi būti paisoma ir žalos išvengimo, sumažinimo ir amortizavimo kaštų. Tuo atveju, jei teisme vertinant verslo sprendimų riziką taikant nurodytus dėmenis nepaneigiama šių asmenų veikimo bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais prezumpcija, net ir verslo sprendimai, kurie visuomet vertinami jau ex post, sukėlę nuostolių, negali būti pripažįstami bendrovės valdymo organų narių veiksmų neteisėtumo faktu kaip jų civilinės atsakomybės sąlyga. Išimtis – kai sprendimai priimami pažeidžiant įstatymus ar bendrovės įstatus. Bendrovės vadovui kils atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas“.
SUTARČIŲ TEISĖ
CK 6.721 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nutraukimo tvarkos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014
„<...> Vertinant tai, kuriai paslaugų sutarties kliento vienašališko nutraukimo teisei – įstatyme ar sutartyje nustatytai – turėtų būti teikiamas prioritetas, pažymėtina, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalies turinys neteikia pagrindo išvadoms, jog šioje normoje sutarties nutraukimo tvarka yra išdėstyta išsamiai ir išbaigtai bei kad turi būti taikoma tik ši įstatymo norma. Ja sutarties šalys nesuvaržytos sutartyje nusistatyti išsamią kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarką, nustatant papildomas nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės. Pripažintina, kad paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku, šalių sudėtimi, jų ketinimais vykdant sutartį gali būti labai įvairios, tai lemia ir objektyvų poreikį šalims įgyvendinant ir apsaugant savo interesus nusistatyti individualias konkrečios paslaugų sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygas, nustatančias kliento teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Svarbu, kad šalių susitarimai dėl paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo tvarkos nepaneigtų ir nepagrįstai nepasunkintų kliento (paslaugų gavėjo) įstatyme nustatytos teisės vienašališkai nutraukti sutartį“.
CIVILINIO PROCESO TEISĖ
Dėl turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014
„<...> laikantis formuojamos kasacinio teismo praktikos darytina išvada, kad įmonės bankroto administratorius, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas ir atstovaudamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams gali ginčyti nurodytus antstolio turto perdavimo akus ne tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, bet ir dėl imperatyviųjų CPK, CK, Įmonių bankroto įstatymo bei kitų teisės normų pažeidimų. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu CPK normų, nustatančių turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimo pasirinktam skolininko pirkėjui, taikymu ir aiškinimu tuo atveju, kai įmonės bankroto administratorius kreipiasi su ieškiniu į teismą gindamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, ir konstatuoja, jog šioje byloje pareiškus ieškinį bankrutuojančios įmonės administratoriui dėl turto perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais turėjo būti įvertintas kiekvienas antstolio procesinis veiksmas vykdant išieškojimą iš UAB „Aldengas“ turto UAB „DZO Capital“ naudai ir perduodant turtą išieškotojui bei vykdant paskesnį išieškojimą iš UAB „DZO Capital“ turto – perduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui UAB „Soloservis“, taip pat išsiaiškinta, ar buvo laikomasi CPK reikalavimų, užtikrinančių išieškotojų lygiateisiškumą, ar buvo įgyvendintas proporcingumo principas siekiant patenkinti išieškojimo procese visų išieškotojų interesus (CPK 701, 702, 720, 754 straipsniai) <...>“.
Parengė LAWNET teisininkai
REIKIA SUTARTIES? 